- svaringas
- svarìngas, -a adj. (1) NdŽ, KŽ, -à (3) Š; Ser žr. svarus:
1. Nu, kartonas gant (gana) svarìngas yr Pkl. Stiklinė buvo svaringa rš. | prk.: Mirtis užslogino ant jo svaringą savo leteną Db.
svarìnga n. KŽ. svarìngai adv. NdŽ, KŽ.2. M Svarìngas pelnas Trg. Konstitucijos žodis svaringas sp.svarìnga n.: Kas svaringiausia – aš esmu materiališkai plikas kaip tilvikas TŽVI422.
Dictionary of the Lithuanian Language.
